uždengtuvė

uždengtùvė sf. (2) [K] 1. Ls, M, KŽ, KlvrŽ uždangalas, užtiesalas; apklotas: Bažnyčia Jerozolimos buvo pardalyta į tris dalis, trečioji dalis buvo uždengta, ta uždengtuvė, Išganytojui mirštant, parplyšo M.Valanč. Galas tos seklyčios yra atskirtas su uždengtuve rš. 2. Sut, N, IM1864,29, [K], Rtr, KŽ skydas, šarvai: Sulaužys šaudykles, ir sutrupys ginklus, ir uždengtuves sudegys ugnimi Blv. Žemiaus to abrozo stovi kareivis, apsišarvojęs ginklais ir uždengtuve brš. | prk.: Teisybė Pono bus jam uždengtuvė rš. Kryžius Christaus yra raktu ing dangų, ramčiu silpnų, uždengtuve tikinčių brš. Nes tu palaimini kiekvieną teisingą, duodi uždengtuvę visiems maloningą brš.